Klasterio koncepciją sukūrė amerikiečių ekonomistas Michael Porter: „Pramoniniai klasteriai - tai geografinis konkurencingų įmonių, veikiančių panašiuose sektoriuose, koncentravimas, kurias jungia ekonomika, panašūs įgūdžiai, technologijos ir infrastruktūra. Palyginus su atskirai vykdoma veikla, klasteryje veikiančios didelės ir mažos įmonės, susijusių įmonių, medžiagų/paslaugų tiekėjų, akademinių institucijų bei gamintojų, susitelkusių toje pačioje teritorijoje esančiame tinkle, dėka, pasiekia žymiai daugiau. Šios koncentracijos dėka kuriamos naujos įmonės, produktai bei naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamiems darbuotojams. Klasteriai sąlygoja  kiekvienos šalies, regiono, visuomenės sluoksnių ir netgi didmiesčių ekonomikos augimą, visų pirma ekonomiškai išsivysčiusių šalių ekonomikos stiprumą“.

Charakteringu klasterių bruožu yra tai, kad jose esančios įmonės su savimi konkuruoja, ir tuo pačiu bendradarbiauja tose srityse, kur bendros veiklos dėka įmanoma pasiekti sinergijos efektus (pvz. bendri mokslinių tyrimų ir plėtros darbai). Konkurencija neatmeta abipusių, naudingų sąveikų su kitomis įmonėmis, būtent atvirkščiai, gali tapti jų vystymosi varikliu. Anglų kalboje tokia situacija yra vadinama co-opetition (nuo cooperation ir competition). Tokia situacija yra galima, kai specifinių išteklių ir kompetencijų koncentracija tam tikrame sektoriuje pasieks kritinę masę, kuomet klasteris tampa patraukliu centru ir pritraukia kitus resursus.

Išskyrus įmones, klasterio tinklui priklauso taip pat kitos institucijos ir organizacijos, t.y. mokslo centrai, tyrimų-plėtros vienetai bei privačios organizacijos. Taikant šią organizacinės ir erdvinės pramonės formą, išlaisvinamas ženklus inovacinis potencialas. Bendri atskirų subjektų ryšiai dažnai turi neformalią formą ir iš dalies jų tikslas - didelė personalo kaita klasterio viduje. Dėl daugelio sąsajų tarp klasterio subjektų jie juda ta pačia plėtros trajektorija.

Pramoninio klasterio sinergijos efektas susijęs visų pirma su:

• know-how difuzija bei personalo kaita klasteryje
• klasterio produktyvumo didinimu išteklių sutelkimo dėka
• atvirumu naujovėms ir jų įgyvendinimo gebėjimu
• naujų išteklių ir įmonių pritraukimu

Sinergijos efektai yra glaudžiai susiję su visuomenės pasitikėjimu arba tiesiog su socialiniu  kapitalu. Išsivysčiusi socialinė aplinka skatina pasitikėjimą žmogiškųjų kontaktų, ir visų pirma verslo kontaktų srityje. Tai žymiai riboja riziką, kas yra svarbu ypač mažoms įmonėms, turinčioms nedidelį kapitalą bei silpną poveikį verslo partneriams. Rizikos sumažinimas leidžia apriboti jos administravimo išlaidas.